- šalmėtė
- šálmėtė sf. (1) DŽ, NdŽ, FrnW961, KŽ, Nm, PnmŽ, VšR, Plv, Stak, Skr, Smln; Mt, LBŽ, šálmėtės pl. (1) žr. šaltmėtė: 1. Šit šálmėčių pasisvadini, vis skani arbata Kv. Šálmėčių prisiverdu arbatos Erž. 2. pl. Šálmėtės gerai nū krūtinės užgulimo DūnŽ. Šálmėtės skilvio sveikatą taiso Kž. Šalmėtės – nuo silpnumo Mrj. 3. LBŽ, LFV300 bot. lūpažiedžių šeimos mėtų genties augalas (Mentha spicata). 4. pl. tokie burną šaldantys saldainiai: Šálmėtės man geriausios saldainės Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.